Prisiminus bėgimą aplink Elektrėnų marias

Apgaulinga trasa, susipynusios kojos, nenugalima viltis ir tolerantiški elektrėniškiai

Praėjus savaitei po Elektrėnu bėgimo vis dar prisimenu:

– Kalnus ir pakalnes, kuriomis teko bėgti;

– Prisimenu Dianą, kuriai susipynė kojos ir pasirodė nebeįveikiamas bortukas;

– Prisimenu Nadią, kuri sakė bėgs tik sau, bet atbėgo pirma;

– Prisimenu daug žmonių, kurie sveikino bėgikus ir saugojo ;

Apgaulinga trasa

Pradėjus bėgti pamaniau, kad labai gerai, kad bėgti reikia vieną ratą, nes su kiekvienu kilometru artėji prie finišo. Smagu bėgti, grožėtis gamta ir su kolegomis dalintis įspūdžiais. Matyti, kaip dirba žmonės, kurie saugo bėgikus, palydėti akimis pravažiuojantį autobusą, kuris vežė į starto finišo vietą 10 km dalyvius.

Pirmuosius 10 km bėgau ganėtinai lengvai ir be jokių problemų, net nesijautė, kad nebėgiojęs esu jau kokias tris savaites, bet tada prasidėjo linksmieji kalneliai, kurie labai pakoregavo tempą ir parodė koks aš esu „pasiruošęs“. Finišą pasiekiau – toks ir buvo tikslas, tačiau laikas per kurį tai padariau tikrai nedžiugino. Aišku kaltinti trasą būtų lengviausia ir skųstis, kad čia tik dėl tų kalniukų mano rezultatas yra toks prastas, bet va „Greitasis Mantukas“ pasiekė savo asmeninį rezultatą, tai reiškia, kad trasa čia palanki siekti gerų rezultatų. Vieną žinau tikrai – trasa yra labai sunki ir kalnuota, reikalaujanti daug jėgų, bet aš žinau, kad į Elektrėnus dar sugrįšiu ir įveiksiu šią trasą, taip kaip norėsiu aš, o ne taip kaip tai padaryti man leis apgaulinga Elektrėnų pusmaratonio trasa.

Susipynusios kojos

Nesuprantu kaip, bet Diana išgyveno susipynusių kojų sindromą ir pagavo patį didžiausią zuikį. Sprendžiant iš nuotraukų FB ir gijimo greičio manau, kad sumušimai greitai bus užgydyti ir ji puikiai startuos moterų bėgime, ko norėčiau jai ir palinkėti. Beje moterų bėgime nebus vyrukų į kuriuos reiktų dairytis tai ir tikimybė nesusitarti su bortuku yra ženkliai mažesnė, be to kai priklausai komandai, bet koks nesklandumas yra vieni juokai.

Nenugalima viltis

Trakuose aš ją aplenkiau ir nesupratęs klausiau „Nadia kas tau nutiko?“, bet ji kaip visada gražiai nusišypsojo ir pasiuntė šūksnį ragindama mane bėgti. Tai buvo vienintelis kartas, kai man pavyko finišą pasiekti anksčiau už Nadią. Elektrėnuose po starto aš jos jau nebemačiau ji nurūko kartu su lyderiais siekti savo pergalės ir dar kartą įrodyti, kad nugalėti Nadią ir merginos, ir dauguma vaikinų turi labai mažai vilties.

Tolerantiški Elektrėniškiai

43 bėgimai aplink Elektrėnu marias suformavo Elektrėniškių kultūrą, kuri labai aiškiai pasireiškė bėgimo dieną. Visi žmonės kurie važiavo per trasą saugojo bėgikus ir leido galynėtis su Elektrėnų trasa, o ne su automobiliais ir piktais vairuotojų šūksniais.

Labai smagūs prisiminimai iš praėjusio šeštadienio Elektrėnuose, tad jei nesudalyvavai bėgime aplink Elektrėnų marias gali kaltinti tik save.