Stanislovas Buchoveckas
Kodėl bėgimas?
Šalia mėgėjiško futbolo Joniškio pirmojoje vidurinėje (dab. „Aušros“ gimnazija)kurį laiką treniravausi lengvaatlečių sekcijoje. Bėgiojau tuomet (1967–1968) ilgais laikomus nuotolius – 1,5 ar 3 km. Studijuodamas istoriją trejus metus buvau atsakingas už fakulteto sportą. Tad irgi kartkartėmis pabėgiodavau Vingio parke ar ant Tauro kalno. Vėliau – Šeškinės ozo takeliais. Dar vėliau – Turniškėse prieš rytmetinį maudimąsi Neryje.
Kuriais metai pradėjote bėgioti?
Oficialiame bėgime pirmąkart dalyvavau 2013 m. rugsėjį. Įsiprašiau į Dariaus Mikulio vykdomą tarptautinį maratoną. Be reikiamo teorinio ir fizinio pasiruošimo nubėgau pusę maratono. Antroje distancijos pusėje, prie Seimo buvo „saldu“, bet iki Subačiaus gatvės kalno atsigavau. Tačiau vakare po poilsio kojos protestavo prieš lipimą laiptais…
Ar turite ritualus prieš startą?
Tai nulemia oro sąlygos, likęs laikas iki starto ir kitos aplinkybės. Pagaliau, ar važiuoji su draugais, ar traukiniu (autobusu), ar yra daug dalyvių.
Sportininkas-autoritetas?
Man kaip istorikui, kuriam tenka gilintis ir į asmenybių vidinį pasaulį, sunku išskirti ir vieną sportininką-autoritetą. Daugelyje jų, įskaitant ir
„Šviesos karių“ klubo narius, matau man patinkančių bruožų, draugiškų veiksmų ir pan.
Įsimintiniausios varžybos?
Be pirmojo savo pusmaratonio visada prisiminsiu kol kas vienintelį savo maratoną 2015 m. birželį Kaune. Tada tik prieš kelis mėnesius buvau Algimanto Kartočiaus įkalbintas įsitraukti į „Šviesos karių“ klubo veiklą. O likus iki maratono 9 dienoms Algimantas įkalbėjo poroje su juo būti vedliais Kauno maratone, o tuometinis klubo vadovas Audrius Jaraminas patvirtino tą statusą. Grįžęs iš susirinkimo Vingio parke ir kiek numigęs, naktį didinau treniruočių kilometražą Turniškėse. Velnias sugundė nubėgti „kojoms nepažįstama“ Antakalnio gatve. Ten, prieš perėją prie Klinikų prietemoje prieš pasukdamas atgal užkliuvau už šaligatvio „bordiūro“. Nukentėjo ne tik alkūnės, keliai ir kakta, bet ir trys šonkauliai. Tačiau paskui jau prie nubėgtų 15km pridėjau dar tiek pat. Grįžau auštant. Numigus skausmas buvo surakinęs šoną. Maniau, kad tai tik sumušimas. Bet rentgenas parodė, kad lūžę ar skilę 3 šonkauliai. Gydžiausi tik saule. Kaune vedlius globojusi Kamilė Džiovalaitė ir Audrius bandė mane atkalbėti nuo maratono. Bet aš jį laikiau savotiška likimo ir gimtadienio dovana Pirmą ratą įveikiau žaisdamas, gal ir per greitai. Tik saugojau nuo kitų bėgikų alkūnių kairįjį šoną. Tačiau antrajame rate „sėdau“. Pristigo reikiamo pasiruošimo. Bet maratoną įveikiau. –
Mėgiamiausia treniruočių trasa?
Turiu ne vieną mėgstamą trasą. Be Turniškių, tai – ir plytelėmis iškloti takai prie Neries, ir Vingio parkas, ir takeliai už „Siemens arenos“, ir Šeškinės ozas, ir Baltupių įkalnė…
Netikėčiausias įvykis nutikęs prieš/po varžybų?
Kiekvienas bėgimas, laikas prieš jį ir po yra kupinas netikėtų susitikimų, kontaktų, pokalbių. Štai pirmojo savo pusmartonio (ir bėgimo apskritai)išvakarėse, atsiėmęs maišelį su numeriu, prie Katedros varpinės užkalbinau bėgiką, kuris man paaiškino, kaip tvirtinamas numeris, o žiogeliai yra voke… Vėliau iš nuotraukų sužinojau ten buvus Igną Staškevičių, „Šviesos karių“ klubo narį ir rėmėją. Tam tikra simbolika.
Kas padeda atsistatyti?
Tai priklauso ir nuo to, ar toli nuo Vilniaus vyko bėgimas. Jei toli – ar yra galimybė kiek numigti kad ir automobilyje ar autobuse, nes teko anksti keltis, stigo miego. Be to, organizmo atsistatymą sąlygoja ir distancijos ilgis, ir tuometinė jo būsena.
Geriausias patarimas kurį teko girdėti?
Mano amžiuje iš pradžių bėgti greitai nepatartina, tačiau kartais kojos nepaklūsta.
Geriausias pasiekimas?
10 km „Eurovaistinės“ bėgimų serijos 2014 m. Vilniaus etape nubėgau greičiau nei per 50 min. 2014 m. Nidos pusmaratonį įveikiau per 1 val. 54 min. 10 sek.
Mėgiamiausia distancija?
Apie tai negalvojau. Psichologiškai tenka nusiteikti būsimai distancijai ir jos ypatybėms.
Mėgiamiausios varžybos?
Gal kai jo vyksta Vilniuje ir, jei startas nebūna labai anksti, Kauno, pavyzdžiui, Ąžuolyne.
Kokiose varžybose norėtum sudalyvauti?
Sunku atsakyti į tokį klausimą. Esu realistas, o man jau yra nemažai metų. Jeigu kiek konkrečiau – šiemet norėčiau dalyvauti pusėje LBMA taurės bėgimų.
Ko kiti nežino apie mane?
Algimantas Kartočius kartais mane pašnekina dalyvauti ir duatlone, bet aš jau senokai nevažinėju dviračiu dėl akių. Tenka dukart per parą lašinti lašus. Vaikystėje Jakutijoje paišdykavau su tėvo medžiokliniu šautuvu ir rikošetavęs šratas ar jo skeveldra pateko į akį. Operacija jam išimti studijų metais jau buvo pavėluota. Bėgti man, kaip ir Ronaldui Kondratui, okulistai leidžia, nes tai kelia mažesnę įtampą akims. Beje, kaip istorikas ir publicistas esu Buchaveckas. Taip pasirašinėju straipsnius. O mano pase po tėvų tremties 1941 m. raidę A pavardėje pakeitė raidė O. Esu senjoras, bet dirbu ir LGGRTC.